Veiklos kryptys

VIZIJA

Individualizuotas ugdymas, sveikas ir aktyvus gyvenimas harmonijoje su aplinka

MISIJA

Neformaliojo švietimo mokykla, teikianti individualizuotą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, modernizuojanti edukacines aplinkas, ugdymo ir valdymo procesus, partnerystėje su šeima ugdanti gebėjimo gyventi pagal darnaus vystymosi principus pradmenis

STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Patobulinti ugdymo (si) ir vadybinius procesus, siekiant mokyklos pažangos.

2. Išplėtoti bendruomeniškumą, integruojant tvaraus švietimo darniam vystymuisi principus į lopšelio-darželio veiklą.

3. Sustiprinti materialinę bazę, siekiant C klasės pastato energetinio efektyvumo, infrastruktūros ir edukacinių erdvių modernizavimo, užtikrinant saugias ir palankias ugdymosi sąlygas.

VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Filosofija.

Ugdymas grindžiamas dviem paradigmomis:

  • Į vaiką orientuota paradigma akcentuoja vaiką dėmesio centre ir pabrėžia, jog vaiko savitumą, poreikius, raidos dėsningumus. Ji aktualizuoja holistinio požiūrio, ugdymo individualizavimo, aktyvaus šeimos dalyvavimo ir kitus principus, padedančius ugdymo procesą orientuoti į vaiko individualius poreikius. Humanistinio, progresyvistinio ir pragmatinio ugdymo koncepcijos į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos pagrindas.
  • Laisvojo ugdymo paradigma, kuri siejama su vaiko prigimtimi: siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinio vidinių galių plėtotei ir saviraiškai, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę. Ji reikalauja visuminio požiūrio į vaiko asmenybę, jo turimus gebėjimus ir troškimus laisvai ir niekam nevaržomam veikti. Patirtinio ugdymosi procese pagrindinį vaidmenį atlieka asmeninė patirtis, ugdymosi proceso, pažangos ir pasiekimų refleksija. Pasaulio tyrinėjimas ir pažinimas tampa ugdymo tikslu, kurio siekimo metu vaikas kūrybingai ir laisvai pamažu atskleidžia save.

Principai: darnaus vystymosi, inovatyvumo, sąmoningo aktyvumo, integralumo, nuoseklumo ir tęstinumo, bendruomeniškumo, patirtinio ugdymo.

,,Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami‘‘ (Aristotelis)

Vertybės: SOLIDARUMAS, MOKYMĄSIS, VEIKLUMAS

  • Kiekvienas vaikas individualus, unikalus      ir svarbus;
  • Ugdymas lemia įstaigos kultūrą,      kuri atsiskleidžia atsakingu išteklių naudojimu, vartojimo efektyvumu,      pagarba aplinkai, ekologine kultūra ir etika, sveikos gyvensenos plėtojimu
  • Vaikas aktyviai valdo savo vystymosi procesą, o ne perima iš suaugusiųjų jiems reikalingus ir teisingus dalykus (Hviid (2005);
  • Veikiame partnerystėje, lygiaverčiai vaikų ir suaugusiųjų santykiai;
  • Sudarytos galimybės vaikui dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ugdo vaiko demokratinius įgūdžius;
  • Vaikystė – ne liga, kurią reikia persirgti;
  • Pozityvus skatinimas lemia sėkmę (Š. Suzuki);
  • Kiekvienas vaikas yra individualybė, jis yra laisvas (R. Steineris);
  • Saugumas
  • Ugdymasis individualizuotas ir ugdomoji aplinka yra dinamiška ir nuolat kintanti, pilna priemonių ir veiklos, atitinkančios individualius vaiko poreikius bei vystymosi stadijas,
  • Skatinamas ir palaikomas l-d. bendruomenės aktyvumas, jos narių lyderystė, kuriant ir įgyvendinant inovacijas ugdymo (si) kokybei ir ugdytinių pasiekimams gerinti.

MŪSŲ POŽIŪRIS Į IKIMOKYKLINĮ UGDYMĄ

Pedagogo vaidmuo.

Ugdytiniai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie lemia jų laisvus pasirinkimus, interesų kryptis, o tuo tarpu pedagogas tampa pagalbininkas, kuris vaiko akyse turi savo teises ir akademinį autonomiškumą, tačiau vaiko akyse jis nėra autoritetas. Ugdytojas suteikia vaikui laisvę veikime, padeda atsiskleisti vaiko asmenybei, jos galioms. Vaiko ir pedagogo bendradarbiavimas kuria ugdymo planus, skatinančius vaiko aktyvumą, bet tuo pačiu ugdančius atsakomybės prisiėmimą už individualios veiklos rezultatus. Remiantis Neill (1964), pedagogas ugdymo procese atlieka pagalbininko ir vedlio vaidmenis, kai vaikas laisvai mokosi to, kas jam įdomu ir atitinka individualius interesus.

Ugdymasis veikiant.

Vaikas priklauso nuo aplinkos, vadinasi, jis ją išgyvena. Lopšelis – darželis yra tos aplinkos organizatorė ir išgyvenimų reguliuotoja. Ugdymasis veikiant atskleidžia, kaip vaikas kryptingai ir savarankiškai geba pasirinkti veiklas ir tuo pačiu geba mokytis iš savo pasirinkimo. Ugdymasis veikiant pabrėžia ugdymosi proceso svarbą, o ne rezultatą.

Atsakomybė.

  • Vaikų atsakomybė. Vaikui turi būti suteikiama daug atsakomybės, nepaisant vaiko amžiaus, nes atsakomybės jausmas užtikrina dvasinį saugumą ir ugdo vaiko pasitikėjimą savimi (Neill, 1964).
  • Mūsų atsakomybė. Mes jaučiamės atsakingi: vaikams – už patiriamų išgyvenimų įvairovę ir sukurtą aplinką, padedančią vaikui ugdytis; tėvams – už vaikų ugdymo kokybę; vieni kitiems – už darbo kokybę, pagalbą, šiltus darbo santykius; socialiniams partneriams – už įsipareigojimų laikymąsi.

Vaiko teisės.

Vaikas yra laisvas savo nevaržomame galvojime ir veikime. Laisvas ugdymasis gina vaiko teises į „natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymąsi. Vaikas turi galimybę pats priimti sprendimus ir suvokti kaip žmogus funkcionuoja individualistinėje visuomenėje. Jam suteikta apsisprendimo teisė, kuri apsaugo pedagogą nuo sprendimų priėmimo už vaiką (pedagogas tik teikia paramą ir konsultacijas). apsisprendimo teisę sudaro:savireguliacija (vaiko teisė gyventi laisvai be išorinio autoriteto kišimosi į vaiko kūnišką ir dvasišką gyvenimą),savarankiškumas (vaiko laisvė elgtis ir judėti ugdymo įstaigoje nevaržomai, kuomet jis atranda, jam nepažįstamus vaikus, su kuriais sieja naujus ryšius, užmezga santykius ir plečia savo pažinimo sferą, savigarba (vaikas gerbia ir teigiamai save vertina tuomet, kai žino, kaip elgtis (Neill, 1964)).

Tėvų edukacija.

Vykdomas tėvų žinių, įgūdžių ir kompetencijų formavimas. Tėvai yra pilnateisiai vaikų ugdymo partneriai, užimantys pagrindinį vaidmenį vaikų ugdymo procese. Jie nuolat skatinami aktyviai įsitraukti į įstaigos gyvenimą. Jeigu tėvai gali praleisti šiek tiek laiko pačioje  ugdymo institucijoje, tėvai gali užmegzti efektyvius ryšius, o jų kontaktai su kitomis šeimomis suteikia ugdymo institucijai papildomą būdą perduoti svarbią informaciją. Tėvai skatinami dalyvauti įvairiose ugdymo institucijos sudarytose grupėse, padėti drauge spręsti problemas ir pasiekti bendrų tikslų.

Lopšelio-darželio ,,Pagrandukas“ draugai, kolegos, partneriai:

  • Dainavos seniūnija;
  • Kauno l/d ,,Šaltinėlis“;
  • Kauno l/d ,,Girinukas“;
  • Kauno l/d ,,Vaikystė“;
  • Kauno V. Kuprevičiaus vidurinė mokykla;
  • VŠĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla;
  • Visuomenės sveikatos centras;
  • Lietuvos aviacijos muziejus;
  • Valstybins lėlių teatras;
  • Kauno Zoologijos sodas;
  • M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus;
  • J.Gruodžio memorialinis muziejus;
  • Kauno Marvos žirgynas;
  • Kauno VDU Botanikos sodas;
  • Kauno apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba;
  • Kauno m. Dainavos policijos komisariatas.